- strunkis
- struñkis (plg. la. strunkis) sm. (2) 1. pailgas išmatų gabalas: Koks čia karvė pakepė tus strunkiùs an tako? Krš. Vaikų strunkẽliai mažileliai DūnŽ. ^ Sudžiūvęs kaip katino struñkis Vkš. 2. ko nors striukas gabalas: Dešros struñkis Varn. Strunkiùkai tokie pyragiukai Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.